- pūstuvas
- pūstùvas sm. (2) 1. J lūpos, nasrai, snukis. 2. viryklės niša su grotelėmis, ant kurių kūrenasi ugnis; pačios grotelės: Užsivėlė pūstùvas, tai užtat ugnis nedega Dkš. Uždaryti pakuros dureles ir atidaryti pūstuvo dureles rš. 3. tech. prietaisas pūsti, orapūtė: Oras į termostatą būna varomas iš paprasto pūstuvo J.Mat. Lydkrosnės pūstuvų dėžė rš. Egiptiečiai vartojo pūstuvą, taigi galėjo išpūsti iš minkšto stiklo butelius rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.